Kelionė prie jūros

 

            Vieną gražų birželio rytą Kietaviškių pagrindinės mokyklos 5-10 klasių mokiniai ir mokytojai vyko į kasmet mokslo metų pabaigoje organizuojamą mokomąją-pažintinę kelionę. Šįkart mokinių pageidavimu vykome prie jūros į Palangą. Organizaciniais kelionės reikalais rūpinosi 6, 7 klasių auklėtojos Gražina Žalienė ir Jolita Kazareva.

            Anksti ryte vykome į Kretingos grafų Tiškevičių dvaro rūmus. Čia aplankėme Žiemos sodą. Toliau pažintinę kelionę tęsėme Palangoje. Apsižvalgėme po vasaros sostinę. Aplankėme Tiškevičiaus rūmuose esantį Gintaro muziejų ir botanikos parką. Po smagių dienos įspūdžių galėjome smagiai leisti laiką vaikštinėdami J. Basanavičiaus gatve. Kartu su visais kelionės dalyviais pramogavome, valgėme ledus, važinėjomės paspirtukais. Didžiausią įspūdį paliko jūra. Vanduo buvo labai šiltas! Vakarop, dalindamiesi dienos įspūdžiais, išvykome namo. Kelionė buvo labai linksma ir pilna nuotykių. Visi buvome išsekę, bet pilni naujų įspūdžių!

            Dėkojame mokyklos direktorei Elenai Janavičienei už paramą, organizuojant kelionę prie jūros. Linkime visiems karštos ir įspūdžių pilnos vasaros!

 

   

 

   

 

 

 

 

AUKLĖTOJAI VIDAI MIKALAJŪNIENEI

ATMINTI

  

                        Ieškosit – manęs nesurasit,

                        Vėlu bus, brangieji, vėlu...

                        Aš būsiu pavirtus į rasą,

                        Šypsosiuos bijūnų žieduos...

 

            Netikėtai, nelauktai, staiga, besibaigiant pavasariui į Amžinybę iškeliavo Kietaviškių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės „Drugeliai“  auklėtoja Vida Mikalajūnienė.  

            Netekome darbštaus, kūrybingo, labai atsakingo ir išmintingo žmogaus, kuris iki pat paskutinės minutės gyveno aktyvų gyvenimą, keliavo. Liko pradėti darbai, nebaigtos įgyvendinti svajonės… Anot Vidos kolegės Nelės Petkevičienės, „auklėtoja Vida buvo darbšti, kūrybinga, išradinga, talentinga, sąžininga, nuoširdi, mylinti ir mylima, atleidžianti, suprantanti, įkvepianti, visuomet jautė pareigą ir atsakomybę, to reikalavo iš aplinkinių.“
            Šios auklėtojos darbas – pašaukimas į mažų vaikų širdeles tarsi gintaro gabalėlius dėti gerumą, teisingumą, atsakomybę, pareigingumą. Ji nemokėjo pykti. Visi jai buvo lygūs, dėmesio ir šilumos užteko visiems. Tai buvo jos stiprybė, jos sparnai. Ir net užklupus klastingai ligai, šypsena nedingo jos veide.

            Auklėtojos Vidos mirtis – tai didžiulė netektis mokyklos bendruomenei. Iš jos galėjome pasimokyti kūrybiškumo ir atsakingo požiūrio į savo darbą. 2013 m. už puikų darbą auklėtojai Vidai suteikta ikimokyklinio ugdymo vyresniosios auklėtojos kvalifikacinė kategorija. 2017 m. ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtojai Vidai Mikalajūnienei už kūrybiškumą, draugišką, nuoširdų  bendravimą su vaikais ir jų tėvais įteikta Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro direktoriaus padėka. Už atsakingą darbą ne kartą skatinta Kietaviškių pagrindinės mokyklos direktorės Elenos Janavičienės padėkomis.

            Laikas nenuneš į užmarštį šio Žmogaus atminimo. Juk liko gerumo tiltas, jungiantis Ją mylėjusius žmones.

            Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą Gintarę, vyrą Arūną bei kitus artimuosius ir liūdime kartu su jais.

                                                                                     

                    Kietaviškių pagrindinės mokyklos bendruomenė

 

 

 

            …ir praeina viskas kaip sapnas. Nerūpestingas vaikystės juokas, jaunystės dienos, taip mėgtos kelionės, perskaitytos knygos, darbai kasdieniai – visa nuplaukia ir nutolsta. Pasilieka tik Meilė Dukrai ir Vyrui, liūdintys auklėtiniai, kolegos. Labai skaudu Amžinybėn lydėti auklėtoją Vidą Mikalajūnienę.

 

 

 

Sporto dienos šventė

 

            Š. m. gegužės 23 d. Elektrėnuose vyko pasaulinės orientavimosi sporto dienos šventė, kuri skirta populiarinti orientavimosi sportą Elektrėnų savivaldybėje. Renginyje dalyvavo daugiau nei dešimt 7-12 klasių moksleivių komandų iš įvairių Elektrėnų savivaldybės mokyklų. Kietaviškių pagrindinei mokyklai, lydimi 7 klasės auklėtojos Jolitos Kazarevos, atstovavo dvi mokinių komandos. Pirmąją komandą sudarė 8 kl. mokiniai Emilija ir Edvardas Nikitos bei 7 kl. mokiniai Lukas Janušauskas ir Airidas Demjanovas. Antrąją komandą, pasivadinusią ,,RRRR“, sudarė 7 kl. mokinės Brigita Vaiciukevičiūtė, Lilė Kamštaitytė, Kamilė Maleckaitė ir Deimantė Černiauskaitė. Komandos, gavusios sportinį Elektrėnų miesto žemėlapį, turėjo per 1 val. ieškoti ir bet kokia tvarka surasti 15 punktų ir juose atsižymėti. Gera orientacija ir sportiškumas lydėjo mūsų mokyklos komandas iki finišo, bet iki pergalės taškų pritrūko. Nepaisant to, mokiniai buvo apdovanoti simbolinėmis dovanomis ir džiaugėsi dalyvavimu varžybose, kurios pareikalavo daug jėgų, ištvermės ir geros orientacijos.

 

   

 

   

 

 

 

Gegužės 7-oji –

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

 

                                Nuo „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“

                                Prie katekizmo šventų tiesų

                                Išmokei raidę, žodžius pažinti,

                                Kad prie balanos nebūt tamsu.

 

            Kiekvienais metais, gegužės 7-ąją dieną, Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai keliauja „Tėviškės pažintiniu taku“. Šiai datai pažymėti šiais metais buvo pasirinkti 7 punktai. Dar prieš savaitę mokiniai Pirmadienio pokalbių metu burtų keliu išsitraukė, kuri klasė ir kurį punktą kelionės metu pristatys. Pasiruošimą kelionei ir įvairios medžiagos apie objektus paiešką organizavo istorijos mokytoja Ina Žigutienė bei kitos klasių aklėtojos. Joms talkino kraštotyros muziejaus vadovė Danutė Gudelienė.

            Ir štai gegužės 7-oji. Po pamokų visi susirinko Metodiniame centre. Jaunieji kraštotyrininkai padeklamavo eilėraštį „Knygnešys“, ir visi, aptarę kelionės maršrutą, leidosi į pirmąjį punktą – kraštotyros muziejų „Klėtelė“.

            Erdviame kiemelyje buvo parengta parodėlė „1864-1904“. Apie 40 spaudos draudimo metų papasakojo muziejaus vadovė Danutė Gudelienė. Mokiniai išgirdo ir apie Atgimimo ąžuolyną, ir apie valančiukų seminarą Kietaviškėse, ir apie buvusias knygnešių krivūles bei jų svečius. Mokiniai, apsilankę „Klėtelėje“, susipažino su vyskupo Motiejaus Valančiaus, Kietaviškių bažnyčios klebonų Silvestro Gimžausko ir Kajetono Čepano švietėjiška veikla.

            Antrasis punktas – Koplytstulpis rašytojui Juozui Kralikauskui. Čia mus pasitiko 9-10 klasių mokiniai, kurie, mums atvykus, jau buvo pasiruošę nešiojamą garsiakalbį. Jie papasakojo apie rašytojo kelią ir šio koplytstulpio atsiradimo ištakas. Jie priminė, kad Kareivonių kaime, ant simbolinio piliakalnio, 1993 m. gegužės 7 d. pastatytas koplytstulpis su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“, o šalia – akmuo su knygoje iškaltais žodžiais: „Mažvydas, Mindaugas – mano kūrybos esmė“. Šis ansamblis aptvertas kalvių nukalta tvorele, šalia pasodintas simbolinis miškas. Tai Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokytojų ir mokinių dovana istorinių romanų rašytojui Juozui Kralikauskui, gimusiam 1910 m. spalio 9 d. Kareivonių kaime ir palaidotam Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. Koplytstulpio autorius – liaudies meistras A. Šalkauskas, akmuo – Kareivonių laukų riedulys. 2018-05-07 kaip tik sukanka 25-eri metai, kai ant simbolinio kalnelio pastatytas šis koplytstulpis. Pats žemės plotas yra jaunimo mėgstama vieta susiburti ir pabendrauti.

            Keliaujame į trečią punktą. Tai kryžius prie Kietaviškių seniūnijos. Čia mus pasitinka penktokai. Jie mums papasakojo, kad 1945 m. sausio 13 d. Pagrendos miške, prie Gudaraisčio k. Bondaro būrio, partizanai įsirengė bunkerį. Tačiau sausio 20 dieną partizanai buvo susekti. Kadangi šiaudais padegti bunkerio nepavyko, užpuolikai pradėjo mėtyti granatas ir šaudyti iš kulkosvaidžių. Kovotojai atsišaudė, bet jėgos buvo nelygios. Po kautynių buvo rasti 7 negyvi partizanai. Tai buvo broliai Jeronimas, Simonas ir Albertas Seliutos, broliai Bolius, Kajetonas ir Vladas Česoniai bei Vladas Juozupka. Broliai Seliutos buvo iš Pagrendos k., o broliai Česoniai ir V. Juozupka iš Peliūnų kaimo. Žuvusiųjų Pagrendos miške partizanų palaikus atvežė ir išmetė Kietaviškėse kaimo kryžkelėje. Naktį jų artimieji kūnus pavogė ir slapta palaidojo Peliūnų kaimo kapinėse. Šioje kryžkelėje buvo kryžius, kurio jau nėra. 1991 m. rugsėjo 1 d. prie Kietaviškių seniūnijos pastatytas šis naujas kryžius. Kryžiaus autorius – Kietaviškių kaimo gyventojas Stanislovas Lekavičius. Pašventinimo iškilmėse dalyvavo kunigai Petras Valatka, Kęstutis Kazlauskas ir Mikalojus Novickis. Pagerbdami žuvusiuosiuss penktokai uždegė žvakelę ir pakvietė pagerbti tylos minute.

            Keliaujame toliau. Ketvirtasis punktas – koplytstulpis „Kietaviškėms 500“. Šeštokai papasakojo, kad jo autorė yra tautodailininkė Vanda Umbrasienė. Koplytstulpis pastatytas prie Kietaviškių kultūros klubo ir pašventintas 2004-06-05. Šventėje dalyvavo jo Ekselencija Vyskupas Juozapas Matulaitis, dekanas Jonas Sabaliauskas, klebonas Dainius Jančiauskas ir kiti 500-ųjų metinių minėjimo dalyviai. Koplytstulpyje pavaizduota knygnešys Motiejus Grybauskas ir kietaviškiečiai. Apie 500-ųjų metinių šventės akimirkas papasakojo Kietaviškių bibliotekos vedėja Janina Černiauskienė. Pasigrožėję puikiu skulptorės darbu ir aptarę, kas yra pavaizduota, keliaujame toliau.

            Penktasis punktas – Peliūnų kapinės, o šeštasis – knygnešio Motiejaus Grybausko kapas ir paminklas. Apie Peliūnų kapines pasakojo septintos klasės mokiniai, o apie knygnešį – aštuntokai.

Knygnešio Motiejaus Grybausko kapas ir paminklas yra Peliūnų kaimo kapinėse, dešinėje pusėje, ketvirtoje eilėje.

            Motiejus Grybauskas gimė 1857 m. gruodžio 26 d. Gilūšio kaime. Tai knygnešys, skaitęs, rašęs ir poteriavęs lietuviškai. Spaudos draudimo metais eidavo į Tilžę ir iš ten parnešdavo knygų lietuvių kalba. Iškilus pavojui, knygas slėpdavo lopšyje, įrankių dėžėje, kaimyno pirtyje, rūsyje. Artimai bendravo su kunigu Kajetonu Čepanu ir Vievio vaistininku Jurgiu Milančiumi. Mirė 1928 m. balandžio 24 d., palaidotas Peliūnų kaimo kapinėse. 1936 metais birželio 14 dieną jam pastatomas paminklas, stovintis iki šių dienų. Ant paminklo užrašas:

Knygnešiui, lietuvybės žadintojui,

 pirmam Kietaviškių šaulių būrio šauliui

A † A

Motiejui Grybauskui

gyvenusiam

nuo 1857 XII 26 iki 1928 IV 24

Kietaviškių šaulių būrys

1936 VI 14

Ramybė tau, garbingas lietuvi!

            Vadovaujami mokytojos Gražinos Žalienės, visi dalyviai pasimeldė, uždegė žvakutę ir padėjo darželio gėlių puokštę.

            Vykstame į galutinį – septintąjį punktą – Vinco ir Apolonijos Grybauskų sodybą ir prie rūsio liekanų. Šios rūsio liekanos yra Gilūšio kaime prie Apolonijos ir Vinco Grybauskų sodybos. Dabar sodybos šeimininkė yra knygnešio vaikaitė Onutė Kulbokienė. Ji puoselėja knygnešystės tradicijas, mielai sutinka svečius, papasakoja, ką yra girdėjusi iš savo tėvų. Šį kartą jos nebuvo namuose, bet ji leido sodyboje pailsėti, nuvykti prie rūsio. Šiame rūsyje 1901–1904 m. knygnešys Motiejus Grybauskas slėpė lietuvišką spaudą. Vienas didelis akmuo buvo ištraukiamas ir už jo buvo slepiama parneštos maldaknygės, kalendoriai, laikraščiai. Mokiniai ir mokytojai sugiedojo „Knygnešio himną“ ir sugrįžo į sodybą, kur ne tik pailsėjo, bet ir pasivaišino mokyklos valgykloje keptomis bandelėmis, atsigaivino gėrimu. Mokiniai ir mokytojai dėkoja Onutei Kulbokienei už jos svetingumą.

            Visos kelionės metu mokiniais ir mokytojais rūpinosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Matonienė. Ji ištroškusius pagirdydavo, pavargusiems paveždavo kuprines ir nešiojamą garsiakalbį, o kartais ir pačius mokinius. Tai buvo pati tikroji pagalba – greita ir labai naudinga.

            Mokiniai šios išvykos metu sustiprėjo fiziškai, papildė žinias apie spaudos draudimo laikotarpį, praėjo „Tėviškės pažintiniu taku“, o ruošdamiesi ir pasakodami daug sužinojo ir patys. Mokinių išvada – „Labai patiko. Norime dar.“

 

   

 

   

 

 

 

SKAMBA PIEVŲ VARPELIAI

 

            Gegužės pradžioje Kietaviškių pagrindinėje mokykloje buvo organizuota netradicinio etnokultūrinio ugdymo diena „Skamba pievų varpeliai“. 1-4 klasių mokiniai veiklas vykdė klasėse su savo mokytojomis: vieni gamino herbariumus iš pievoje skintų gėlių, kiti klausėsi paukščių garsų, piešė, kūrė pavasario žydinčias pievas.

            5-10 klasių mokiniai buvo suskirstyti į šešias mišrias komandas ir pasklido po mokykloje įsikūrusias kūrybines dirbtuves. Kiekvieną pamoką jie lankėsi vis kitose dirbtuvėse. Tądien mokykloje veikė „Kūrybinės rašymo dirbtuvės“, kur mokiniai rašė eilėraščius, esė, laiškus pavasariui (mok. Jolita Kazareva, Laimutė Pluščauskienė). „Kūrybinėse matematikos dirbtuvėse“ mokytoja Danutė Gudelienė vykdė edukacinę programą „Senovės matai ir matavimo priemonės“, o mokytojas Antanas Valiūnas skatino mąstyti ir skaičiuoti kūrybiškai. „Kūrybinėse etnokultūros dirbtuvėse“ mokiniai kartu su mokytoja Gražina Žaliene žaidė įvairius etnokultūrinius žaidimus, ratelius, dainavo dainas.

            Meninius gebėjimus ugdytis mokiniai galėjo ir „Kūrybinėse tapybos dirbtuvėse“, kur,  vadovaujami mokytojų Aušros Taparauskienės ir Indrės Kurminaitės, įvairia technika tapė paveikslus ant putplasčio plokščių. „Kūrybinėse karpinių dirbtuvėse“ kartu su bibliotekininke Daiva Ivanavičiene ir mokytoja Elena Marmukoniene mokiniai gamino dekoracijas pavasariniam mokyklos puošimui. Na, o „Kūrybinėse molio dirbtuvėse“ kartu su mokytoja Ramute Stočkūniene iš molio kūrė pavasarines gėles.

            Galiausiai visi susirinko į metodinį centrą aptarti nuveiktų darbų ir pasidžiaugti savo veiklos rezultatais. Čia buvo galima išvysti nuostabaus grožio mokinių tapytų paveikslų galeriją, karpinių pavyzdžių, molinių gėlių; pasiklausyti mokinių sukurtų eilėraščių, išgirsti laiškų pavasariui, susipažinti su kitomis vykdytomis veiklomis.

            Belieka kartu su mokiniais ir mokytojais džiaugtis aktyvia ir įvairia veikla, gėrėtis nuveiktais kūrybiniais darbais. Kūrybiška veikla skatina mąstyti ir žadina norą mokytis.

 

   

 

   

 

   

 

 

 

Knygos turi nematomas dureles

 

            Knygų teikiama nauda yra neišmatuojama. Knygos skatina tobulėti, atrasti ir išmokti kažką naujo, jos suteikia peno apmąstymams bei duoda atsakymus į taip rūpimus klausimus. Knygos turi paslaptingas nematomas dureles, už kurių yra nuostabus vaizduotės ir svajonių pasaulis.

            Elektrėnų sav. Kietaviškių pagrindinės mokyklos bendruomenė balandžio mėnesį paskyrė knygai. Knygos ir teatro dienai paminėti buvo organizuotas renginys, kuriame susirinko ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikučiai, pradinių klasių mokiniai bei jų mokytojos. Gražiai pasipuošę ir gėlėmis pavirtę priešmokyklinės grupės vaikučiai atliko poetinę kompoziciją ,,Gėlių darželis“ (pedagogė. E. Rulevičienė). Neformaliojo švietimo dramos būrelio ,,Keistuoliai“ nariai, vadovaujami mokytojos J. Kazarevos, parodė spektaklį ,,Trys narsūs paršiukai, trys ožiukai ir vilkas“. Pasakas perkūrė ir interpretavo 6 klasės mokinės Rugilė Pažėraitė ir Alija Sumaila. Bibliotekininkė Daiva Ivanavičienė visiems susirinkusiems į renginį papasakojo apie Tarptautinę vaikų knygos dieną, kodėl ji kasmet švenčiama balandžio 2-ąją (Hanso Kristiano Anderseno gimimo dieną). Bibliotekininkė priminė, jog tai ne vienintelė knygos šventė balandžio mėnesį. Balandžio 23-ąją UNESCO iniciatyva pasaulis mini Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Šia proga visame pasaulyje skaitytojai kviečiami skaityti mėgstamas knygas, pasakoti apie jas, kurti istorijas, iliustracijas, susipažinti su rašytojais, iliustruotojais, lankytis knygynuose, bibliotekose ir pan. Bibliotekininkė paragino visą mokyklos bendruomenę prisijungti prie visame pasaulyje šį mėnesį vykdomų veiklų, susijusių su knyga. Šia proga buvo išrinkti ir padėkas gavo aktyviausieji mokyklos bibliotekos skaitytojai. Renginio pabaigoje mokiniai galėjo pristatyti savo labiausiai patikusią skaitytą knygelę ir ją rekomenduoti paskaityti draugams.

            Balandžio 25 d. mokyklos penktos klasės mokiniai, lydimi auklėtojos A.Taparauskienės ir bibliotekininkės D. Ivanavičienės, lankėsi Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Čia vyko Mažoji knygų mugė. Mokiniai stebėjo šventės atidarymą, vėliau dalyvavo leidyklos „Gelmės“ naujausių knygų paaugliams pristatyme. Leidyklos direktorė Vida Bėkštienė ir redaktorė Kristina Noreikienė prisatė Alinos Jonaitienės knygą „Smiltė“ ir Viktorijos Lederman knygą „Tik vienuolika! arba Trali vali penktoje „D“.

            Su bibliotekos skyriais, jų veikla mielai sutiko supažindinti bibliotekos darbuotojos. Aplankę biblioteką, susipažinę su jos teikiamomis paslaugomis, įsigiję patikusių knygų mugėje, su gera nuotaika mokiniai grįžo į mokyklą... prie knygų... Pasak anglų dramaturgo Dž. Adisono „Skaitymas protui – tolygu fiziniai pratimai kūnui“. Skaitymo nauda iš tiesų didžiulė, tik labai gaila, jog tai supranta ne visi.

 

   

 

   

 

 

 

AKCIJA „DAROM“

 

            Balandžio 20 d. Kietaviškių pagrindinės mokyklos bendruomenė prisijungė prie kasmetinės pilietinės gamtos švarinimo akcijos „DAROM“, kurios tikslas – suvienyti žmones, skatinti bendruomeniškumą, atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.

            Akcijoje dalyvavo visi – nuo pačių mažiausiųjų – ikimokyklinukų –  iki dešimtokų. Šiais metais buvo organizuotos dvi veiklos: ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, 1–4 klasių mokiniai, didžioji dalis 5–10 klasių mokinių su savo auklėtojomis bei mokytojomis išėjo tvarkyti Kareivonių pakelių, takelių, parko, mokyklos aplinkos.

            Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokinių tarybos pasiūlymu buvo organizuota ir mokyklos stadiono takelių valymo darbai, kur dirbo mokinių taryba, 5–10 klasių atstovai. Vyresniųjų klasių vaikinai kartu su mokytojais tvarkė šuoliaduobę.

            Sakoma, „darbymetyje ir akmuo kruta“. Ir iš tiesų – visi labai aktyviai ir nuoširdžiai dalyvavo akcijoje, gražino, tvarkė savo aplinką. Nuoširdžiai dėkojame visiems, dalyvavusiems akcijoje „DAROM 2018“, taip pat ir Kietaviškių seniūnijos darbuotojams, vėliau išvežusiems maišus su šiukšlėmis.

 

   

 

   

 

 

 

SPORTO ŠVENTĖ „SPORTAS MUS VIENIJA“

 

 

            Balandžio 14 d., šeštadienį, aštuntus metus iš eilės Kietaviškių pagrindinėje mokykloje buvo organizuota mokyklos bendruomenės sporto šventė „Sportas mus vienija“. Šiais metais į šventę susirinko 81 dalyvis: ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, mokiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai, mokytojai. Kol dalyviai rinkosi, direktorė Elena Janavičienė suformavo 5 mišrias komandas po dešimt narių, visiems tradiciškai buvo įteiktos dalyvių kortelės bei skiriamieji komandų ženklai – spalvotosios juostelės. Kiti susirinkusieji buvo aktyvūs sirgaliai.

            Mokyklos direktorė, sveikindama susirinkusiuosius, linkėjo džiugios nuotaikos, gerų emocijų bei bendradarbiavimo, na, o mokyklos 6–7 klasių merginos šventę pradėjo šokiu, kurį pačios ir paruošė. Vėliau kūno kultūros mokytoja Aušra Taparauskienė pakvietė visus dalyvius atlikti bendrą mankštą.           

            Komandos tarpusavyje varžėsi penkiose komandinėse estafečių rungtyse. Vėliau komandų nariai savo jėgas išbandė tradicinėse atskirose asmeninėse rungtyse.

            Kol buvo skaičiuojami rezultatai, šventės dalyviai vaišinosi mokyklos valgykloje iškeptomis bandelėmis, gaiviaisiais gėrimais.

            Asmeninių rungčių nugalėtojams buvo įteikti diplomai: smiginio rungtyje I-oji  vieta atiteko mokytojui Antanui Valiūnui, II-oji – Ivetai Pinelytei, III-oji – Lukui Kveragai; žiedų mėtymo rungtyje I-ąją vietą užėmė Vesta Vitkovskytė, II-ąją – Harutyun Kurdyan, III-ąją – Augustas Jasinskas; baudų metimo rungtyje – I-ąją – Mantas Ščerbavičius, II-ąją – Denis Chaikin, III-ąją – Lukas Jaunušauskas; atsilenkimų per 30 s. rungtyje I-ąją vietą užėmė  Edvinas Kaulavičius, II-ąją – Girmantė Jusevičiūtė, III-ąją –  Simas Taparauskas; šuoliukų per šokdynę per 30 s. – I-ąją – Miglė Maleckaitė, II-ąją – Evelina Laimutytė, III-ąją – Ramunė Matonienė.

            Suskaičiavus komandų rezultatus paaiškėjo, jog pereinamąją taurę iškovojo gausiausiai susirinkusi 6 klasės bendruomenė (klasės auklėtoja Gražina Žalienė). Šeimoms, aktyviai dalyvavusioms mokyklos bendruomenės sporto šventėje, mokyklos direktorė Elena Janavičienė įteikė padėkos raštus: Girdžiūnams, Mikalajūnams, Jakštams, Radzevičiams, Jusevičiams, Lapinskams, Žigučiams, Bernotams, Taparauskams, Venskams, Kveragams, Bliujams, Pukevičiams, Jasinskams, Demjanovams. Visos komandos, taip pat ir mokyklos mokytojų-teisėjų komanda, buvo apdovanotos saldžiais prizais, už kuriuos nuoširdžiai dėkojame šventės rėmėjams – UAB „Giris“.

            Sporto šventė suteikė džiugių akimirkų visiems susirinkusiems, leido pajausti komandinę dvasią ir sporto teikiamą naudą. Aidintys džiūgaujančių vaikų balsai, besišypsančios susirinkusiųjų akys – geriausias įvertinimas.

 

 

   

 

   

 

 

 

 

DRAUGYSTĖS SAVAITĖ KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

 

            Kietaviškių pagrindinė mokykla, kaip ir kasmet, prisijungė prie „Vaikų linijos“ inicijuotos „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“, kurios pagrindinis tikslas – keisti visuomenės nuostatas iš palankių patyčioms į nepalankias. Mokykloje kovo 19-23 dienomis buvo paskelbta „Draugystės savaitė“.

            Kovo 19-23 dienomis mokiniai ir visa mokyklos bendruomenė buvo įtraukta į įvairias veikas:

• Pirmadienio pokalbių metu buvo pristatytas „Draugystės savaitės“ veiklų kalendorius. Rodyta socialinė reklama „Kartu“ mokytojams ir mokiniams;

• organizuota kūrybinė veikla ir atsipalaidavimas pertraukų metu „Draugystės Mandala“;

• 1-10 kl. mokiniams organizuotas fotografijų konkursas „Aš ir mano draugas“, kurį padėjo organizuoti mokyklos mokinių taryba;

• ilgųjų pertraukų metu organizuoti atviri pokalbiai ir diskusijos įvairiomis temomis: „Draugai“, „Kaip padėti draugui“, „Kaip atpažinti patyčias“, „Ką daryti, kai man.... liūdna, pikta, baisu“, „Geros išeities taisyklės“; 

• vyko akcija – klasių fotografavimasis stendui „Mano klasė draugiškiausia – mano klasė be patyčių“;

• vyko akcija – žaidimas „Žaidžiu emocijas“, kurį padėjo organizuoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Kristina Čarienė;

• organizuotos stalo futbolo varžybos. Už tai dėkojame Kietaviškių seniūnei Dovilijai Cibulskienei.

            Tikimės, kad „Draugystės savaitės“ renginiai stiprins mokyklos bendruomenę, tarpusavio draugiškus ryšius, skatins bendrumo jausmą bei padės stabdyti patyčias ir užkirsti kelią neigiamiems patyčių padariniams.

 

 

 

 

 

 

 Nepamirštama kelionė į Izraelį

 

            Kovo 5–10 dienomis apie keturiasdešimt 16–18 metų moksleivių iš penkių Lietuvos savivaldybių – Kėdainių, Kupiškio, Švenčionių, Anykščių ir Elektrėnų – vyko į Izraelį. Kelionę organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje. Visa tai buvo skirta dviejų šalių –Lietuvos ir Izraelio – ryšių stiprinimui. Moksleiviai tą savaitę leido išties turiningai!

            Pirmadienį – kovo penktąją dieną visi rinkomės Vilniaus oro uoste. Iš ten mus visusišlydėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Palinkėjo gero laiko, neužmirštamų akimirkų. Taip pat elektrėniečius išlydėti atvyko ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, kuris rado lėšų ir apmokėjo mūsų kelionės bilietus į Izraelį. Mus išlydėjo ir perdavė Elektrėnų savivaldybės vėliavą, kurią iškėlėme užlipę į Masados kalną.

 

 

            Pirmąją dieną atskridę į Izraelį ir įsikūrę viešbutyje moksleiviai vėliau turėjo galimybę susitikti su Lietuvos žydais ir jų palikuoniais Tel Avive. Moksleiviai ir grupių vadovai bendravo su litvakais, kai kurie jų mokėjo ir lietuviškai!  Lietuvos žydai mus sutiko labai draugiškai, vaišindami maistu ir plačiomis šypsenomis. 

            Antrąją dieną keliavome į Tel Avivą. Pamatėme senąjį Jafos miestą, išgirdome gidės Yael pasakojimą apie Izraelio istoriją. Mums buvo skirta truputį laisvo laiko apsilankymui žydiškame rankdarbių turguje, kur galėjome įsigyti įvairių suvenyrų. Vėliau keliavome į Holono mieste esančią „Atidim“ mokyklą. Mokyklos direktorius yra kilęs iš Kauno miesto ir jau gan ilgą laiką gyvena Izraelyje. Jis mus sutiko pasisveikindamas lietuvių kalba! Direktorius trumpai papasakojo apie mokyklą, apie švietimo sistemą, apie privalomąją karo tarnybą baigus mokyklą.  Vėliau mūsų laukė darbas grupėse su tos mokyklos mokiniais. Grupėse radome bendrų kalbų, bendrų pomėgių. Holono mieste aplankėme ir aklųjų muziejų „Dialogas tamsoje“. Visiškoje tamsoje mus vedžiojo neregintis asmuo, su kuriuo vėliau galėjome ir pabendrauti.

            Trečią dieną delegacija iš Lietuvos paliko Tel Avivą ir keliavo į Jeruzalę. Visą dieną praleidome „Jad Vašem“ muziejuje. Klausėmės gidžių pasakojimų apie Lietuvos žydus, Lietuvos miestus ir miestelius, kurie buvo stipriai paliesti Holokausto, apie Lietuvos žydų gelbėtojus – Pasaulio tautų teisuolius. Taip pat klausėmės detalaus pasakojimo apie Holokausto istoriją, kuris buvo išties atviras ir pilnas neįtikėtinų faktų. Po ekskursijos muziejuje vyko susitikimas su Holokaustą išgyvenusiu 91 metų litvaku. Jis mums pasakojo savo išgyvenimus, prisiminimus Antrojo pasaulinio karo metais, ką jis veikė po to ir kaip jis atkeliavo į Izraelį. Išgirsti žmogaus istoriją, kuris išgyveno tokius žiaurius įvykius, labai įdomu ir netikėta, nes sulaukęs tokio amžiaus,  žmogus viską kuo puikiausiai prisimena. Vakare lankėmės Jeruzalės turguje ir tradiciniame žydiškame restorane, kur supažindinome lankytojus su lietuviška muzika. Tai, ko gero, įsimintiniausias visos kelionės vakaras.

 

 

            Ketvirtąją kelionės dieną pradėjome užsienio reikalų ministerijoje. Vėliau keliavome į Jeruzalės senamiestį – vieną iš romėnų aprašytų Izraelio stebuklų. Vykome prie Raudų sienos, aplankėme Kristaus kapo bažnyčią, kur buvo palaidotas Kristus.  Tai buvo pati įspūdingiausia kelionės dalis!   Vėliau vykome į medelyną sodinti draugystės medelių. Buvo gana keista sodinti medelius akmenuotoje vietovėje.  

            Penktąją dieną kėlėmės prieš 4 valandą ryto. Nors dar buvo tamsu, pradėjome lipti į Masados kalną. O į jį lipome tam, kad pamatytume  tekančią saulę. Vaizdas buvo vertas pastangų. Kalno viršūnėje mūsų laukė gidė. Ji pasakojo apie tvirtovę, jos istoriją ir jos sugriovimą. Sunku patikėti, kad tvirtovę pavyko sugriauti.  Nusileidus nuo kalno ir papusryčiavus, laukė ilga kelionė iki Negyvosios jūros – antrojo romėnų aprašyto Izraelio stebuklo, žemiausios vietos žemėje. Vėliau vykome į Kristaus miestą šalia Galilėjo jūros. Po to keliavome į kibucą, kurį pavadinome ,,sovietu“. Ten mūsų laukė Šabo vakarienė – trečiasis Izraelio stebuklas.  Po vakarienės susitikome su kibuce gyvenančiais mūsų bendraamžiais, kurie plačiau mus supažindino su gyvenimo ritmu. 

            Paskutinę dieną iš Lietuvos delegacijos girdėjosi žodžiai: „Nenoriu grįžt namo...“. Po tokios turiningos kelionės, kurioje buvo gausu veiklos, naujų patyrimų, naujų draugų bei naujų žinių, namo grįžti tikrai nesinorėjo.  Po ilgo skrydžio atgal į Lietuvą Vilniuje mūsų laukė LNK televizija ir artimieji. Visi garsiai šaukėm „AČIŪ!“ Izraelio ambasadoriui Lietuvoje Amirui Maimonui už tokią šaunią, pilną įspūdžių kelionę. 

            Tikimės, kad ši kelionė bus labai didelis žingsnis link artimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Izraelio.

 

 

 

 

Žodžio šviesa knygnešių širdyse

 

            Kovo16-oji – Lietuvoje minima Knygnešių diena. Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas, knygnešiai atliko milžinišką darbą. Nepaisant to, kad už  knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo platinamos itin aktyviai.

            Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokinai ir mokytojai Knygnešių dienos minėjimą pradėjo lietuvių kalbos mokytojos Jolitos Kazarevos pasakojimu apie nelengvą knygnešių darbą, meilę knygai, gimtajai kalbai ir žodžiui. 7 klasės mokiniai atliko poetinę kompoziciją ,,Žodžio šviesa“ pagal Dalios Milukaitės eiles, Veronikos Povilionienės ir grupės Žalvarinis dainą ,,Einam tolyn“ (mok. Jolita Kazareva), vėliau stebėjome kraštotyros būrelio vadovės Danutės Gudelienės paruoštas skaidres ,,Nešę lietuvišką žodį“, o minėjimą baigėme giedodami knygnešių himną „Knygnešio daina“ ( mok. Gražina Žalienė).

            ,,Mano sielos gelmė – Tavo knygų pasauly...“ ( D.Milukaitė).

 

 

 

 

„Mes tikrai mylim Lietuvą!“

                      

            Vasario mėn. per Lietuvą nuvilnijo didingi Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginiai, kovo mėn. visa Lietuva minėjo Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

            Ta proga Kietaviškių pagrindinėje mokykloje buvo surengtas ne vienas renginys. Ketvirtos klasės mokiniai su savo mokytoja Danguole Barusevičiene visiems pradinukams bei  priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams organizavo minėjimą „Mano Lietuva“. Susirinkę visi į metodinį centrą, nešini Lietuvos vėliavėlėmis, šventę pradėjo Lietuvos himnu. Vėliau kiekvienos klasės mokiniai, priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai deklamavo eilėraščius apie Lietuvą, dainavo daineles (mokytojos Tatjana Basiukevičienė, Daiva Markauskienė, Lina Živulskienė, pedagogė Edita Rulevičienė). Mokyklos direktorė Elena Janavičienė pasveikino visus šventės dalyvius, pristatė padovanotus tautinius kostiumus.

            5–10 klasių mokiniams istorijos mokytojos Laimutė Pluščauskienė, Ina Žigutienė bei geografijos mokytojas Nerijus Plančiūnas organizavo protų mūšį „100 Lietuvos akimirkų“, kuriam užduotis parengė geografijos mokytojas Nerijus Plančiūnas. Kovo 14 d. į Kietaviškių pagrindinę mokyklą dalyvauti protų mūšyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai,  atvyko Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinės mokyklos mokinių komanda. Protų mūšyje dalyvavo 5 mišrios komandos po 6 mokinius, sudarytos iš 5-10 klasių Kietaviškių ir Žaslių mokyklos mokinių. Mokiniams buvo pateikta originalių klausimų apie Lietuvos istoriją, žymias vietas, garsius žmones. Užduotys ne tik skatino mąstyti, bet ir suteikė papildomų žinių. „Mūsų tikslas – kad čia ne tik atgamintumėte turimas žinias, bet ir išeitumėte sužinoję kažką naujo“, – sakė mokytojas Nerijus, kreipdamas į mokinius.

            Istorijos mokytojoms suskaičiavus taškus, visiems dalyviams mokyklos direktorė Elena Janavičienė įteikė padėkas ir saldžius prizus, o komandos-nugalėtojos nariai buvo apdovanoti diplomais.

            Smagu, kad tokie renginiai suvienija, o juk mažos tautos galybė ir yra vienybėje.

 

 

 

 

 

 

 

SENIEJI LIAUDIES AMATAI IR KAZIUKO TURGUS

KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

                      

            Kovo 4-oji – šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, diena, kurios metu Lietuvoje šurmuliuoja tradicinė Kaziuko mugė. Ta proga Kietaviškių pagrindinėje mokykloje jau daugybė metų organizuojama netradicinio ugdymo diena, kurios metu mokiniai turi galimybę pasirinkti jiems patinkančias veiklas.

            Šiais metais netradicinio ugdymo diena „Senieji liaudies amatai ir Kaziuko turgus“ buvo organizuota kovo 2 d., penktadienį. Kadangi Kaziuko mugėje liaudies meistrai pardavinėja savo pačių pagamintus įvairius dirbinius, kiekvienam svarbu susipažinti su senaisiais lietuvių amatais ir pamėginti pačiam pagaminti kokį nors dirbinį.

            Šį kartą, skirtingai nei ankstesniais kartais, 5–10 klasių mokiniai turėjo pasirinkti po dvi veiklas – per pirmąsias dvi pamokas išbandę vieną veiklą, trečiosios ir ketvirtosios pamokų metu gamino kitą darbelį. Mokiniams buvo pasiūlytos penkios veiklos: galėjo iš įvairių siūlų gaminti spalvinguosius pakabučius (mok. J. Ivanovaitė, N. Plančiūnas), lipdyti iš molio molinius stebuklus (mok. R. Stočkūnienė), mokytis pinti margąsias juostas (mok. D. Gudelienė, D. Galinienė), gaminti pavasarines dekoracijas mokyklos papuošimui (mok. G. Žalienė, A. Taparauskienė), iš popierinių vytelių mokytis pinti pieštukines, indus (mok. I. Rastorgujeva, V. Kubilienė).

            1–4 klasių mokiniai kartu su savo mokytojomis D. Markauskiene, T. Basiukevičiene, L. Živulskiene, D. Barusevičiene taip pat gamino įvairius darbelius iš popieriaus: ketvirtokai audė kilimėlius, trečiokai gamino spalvinguosius hiacintus, antrokai – dovanėles mamytėms, o pirmokai – raketas, susipažino su Kaziugo mugės tradicijomis Lietuvoje. Nuo jų neatsiliko ir priešmokyklinukai, kurie piešė Kaziuko reistainius (pedagogė E. Rulevičienė).

            Kaip teigia istoriniai šaltiniai, Kaziuko mugė – ne tik liaudies meistrų susibūrimas, bet ir smagus mugės lankytojų bei dalyvių pasibuvimas drauge, tad vėliau visi norintys galėjo prekiauti Kaziuko turguje. Turguje apsilankė mokyklos mokytojai, darbuotojai, pradinukai, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupių vaikučiai su savo auklėtojomis. Prekybininkai gyrė savo prekes, kvietė pirkėjus, o pirkėjai derėjosi dėl kainų – visi norėjo namo grįžti su kuo daugiau Kaziuko turgaus lauktuvių.

            Tokios netradicinio ugdymo dienos mokiniams labai patinka. Jų metu mokiniai ne tik smagiai ir turiningai praleidžia laiką, bendrauja ir bendradarbiauja, bet ir ugdosi bendrąsias kompetencijas.

 

           

Mokomės pinti                                                                                                  Lipdome iš molio

 

           

                                                                                                                                                    Priešmokyklinukų "riestainiai"                                                                                        Trečiokų hiacintai

 

           

 

 

 

Projektas „Kelionė po Lietuvą“

 

            Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad 1959-1989 m. iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5 600 kaimų pavadinimų. Šiuo metu neapibrėžtoje būsenoje yra 4 000 kaimų ir viensėdžių vardų.

            Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) pakvietė į kaimų vietovardžių įpaminklinimo darbą įsitraukti  rajonų mokyklų bendruomenes. Buvo numatyta, kad projekto „Kelionė po Lietuvą“ metu, bus mokinių sukurtas pažintinis - mokomasis filmas "Pražuvę Lietuvos kaimai", pasakojantis apie išnykusius kaimus ir tų kaimų įdomius objektus bei parodytos išnykusių vietovardžių įpaminklinimo idėjos bei veiklos rezultatai. 

            Idėja buvo labai įdomi ir Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros būrelio „Klėtelė“ nariai nutarė įsijungti į šį projektą ir prisidėti prie mokomojo filmo "Pražuvę Lietuvos kaimai" sukūrimo. Arčiausiai  buvo Lubakos kaimas. Jį mes pasirinkome dar ir todėl, kad žemės buvo tik 10 hektarų, o 1997 metais minimi du gyventojai. Komandą sudarė 5 klasės mokiniai Gustė Taparauskaitė, Maja Janavičiūtė, Danielius Jatkauskas ir Augustas Jasinskas. Mums talkino mokytoja Danguolė Barusevičienė ir informacinių technologijų specialistas Danas Gudelis, kuris drono pagalba nufilmavo kaimą iš viršaus ir sumontavo filmuką - vieni tokio darbo nebūtume padarę.

            Filmuką pristatėme mokytojai Danguolei Barusevičienei ir jos klasės mokiniams, bei mokyklos bendruomenei. Nors filmukas tik 3 minučių, bet visiems jis labai patiko, na, o mes taip prisidėjome prie mirusių kaimų įpaminklinimo.

            Gruodžio mėnesyje dalyvavome baigiamojoje konferencijoje Vilniuje ir kartu su kitomis mokyklų komandomis žiūrėjome filmą "Pražuvę Lietuvos kaimai", diskutavome, dalyvavome edukacinėje programoje „Saugomos Lietuvos teritorijos“.  Ir filmas, ir edukacinė programa bei buvimas drauge, mums labai patiko. Visų komandų nariai gavo po „Padėkos raštą“ ir asmeninių dovanų, o komandos dar ir po CD formato diską su filmo įrašu. Išsiskiriant pažadėjome darbus tęsti ir visi kartu nusifotografavome.

            Šį filmuką galima pamatyti Kietaviškių pagrindinės mokyklos bibliotekoje, mokyklos kraštotyros muziejuje ir www.lekus.lt.

 

 

 

 

 

LIETUVOS ŠIMTMEČIO DOVANOS

 

            Vasario 27 d. Kietaviškių pagrindinę mokyklą pasiekė Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ Lietuvos šimtmečio dovanos – dizainerio Juozo Statkevičiaus kurti šiuolaikiški, stilizuoti tautiniai kostiumai dzūkų mergaitėms ir berniukams, kuriuos įteikė LR Seimo narė Laimutė Matkevičienė ir jos patarėjas Vytautas Vėželis.

            Dėkojame už padovanotus tautinius kostiumus mažiesiems, kurie padės mokyklai, pasirinkusiai etninės kultūros ugdymo kryptį, puoselėti etninę kultūrą, papuoš įvairius pilietinius, tautinius ir etnokultūrinius renginius mokykloje ir Kietaviškių bendruomenėje.

 

 

 

 

 

ŽIEMA, ŽIEMA,

BĖK IŠ KIEMO!

 

            Užgavėnės – kalendorinė žiemos šventė,  kuri simbolizuoja žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį.  Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

            Užgavėnės smagiai švenčiamos ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Kietaviškių pagrindinėje mokykloje. Visus, ateinančius į mokyklą, tą rytą sveikino Morė, kurią pagamino kraštotyros būrelio narės Silvija Puidokaitė ir Ieva Ščerbavičiūtė, joms talkino kraštotyros būrelio vadovė Danutė Gudelienė ir technologijų mokytoja Ramutė Stočkūnienė. Nuo pat ryto tradiciškai mokykloje šurmuliavo ir Užgavėnių persirengėliai – kraštotyros būrelio nariai, kurie apsilankė visose klasėse ir darbuotojų kabinetuose, pavaišino lašiniais ir kitais skanėstais – juk per Užgavėnes svarbu kuo daugiau ir kuo sočiau prisivalgyti, kad pilvas būtų kietas kaip kakta!

            Ilgosios pertraukos metu pirmojo aukšto fojė vyko „Blynų mugė“, kur kraštotyrininkai ir kiti mokiniai vaišino pačių įvairiausių formų ir spalvų blynais, kitais namuose gamintais gardumynais.

            Vėliau visi mokyklos mokiniai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, mokytojai, išsirengė  išvyti žiemą iš kiemo. Didžiulis būrys persirengėlių, pasipuošusių pačių gamintomis kaukėmis, su triukšmu palydėjo Morę į aikštelę, dainavo, šoko ratelius – vijo žiemą iš kiemo. Morė tą dieną savo liūdno likimo neišvengė – buvo sudeginta, talkinant dešimtokams.

            Tikėkimės, kad iš kiemo varyta žiema į mūsų kiemą atgalios nebesidairys ir kelią užleis pavasariui.

 

„Blynų mugė“

 

Deginame Morę

 

Užgavėnių persirengėliai

 

 

 

 

 

 

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMAS

KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

 

            Kiekvienos valstybės istorijoje yra dienų, kai išbandoma tautos vienybė, valia ir ryžtas. Mums viena iš tokių dienų – Sausio 13-oji. Lietuva, pasirinkusi taikų kelią, apsišarvavusi vien žmonių tikėjimu, viltimi, drąsa, visam pasauliui įrodė, kad savo ateitį reikia grįsti ne jėga ar neapykanta, o  amžinosiomis žmogiškumo vertybėmis. Prisimindami Lietuvos gynėjus, švenčiame Lietuvos laisvę.

            Sausio 12 d. visa Kietaviškių pagrindinės mokyklos bendruomenė kartu su visa Lietuva prisijungė prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Akcijos metu kiekviename lange sužibo atminties simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę. Klasėse tyloje buvo pagerbti  žuvusieji, kalbėta apie šios dienos prasmę, mokytojai dalijosi prisiminimais. Kiekvienas mokinys, auklėtinis, mokytojas, darbuotojas segėjo neužmirštuolės žiedą – atminties ir pagarbos ženklą.

            Minėjimo metu 5–10 kl. mokiniai, mokytojai prisiminė Sausio 13-osios įvykius, žuvusiuosius pagerbė tylos minute, visiems, kovojusiems už laisvę, skyrė posmus, dainas.  Kraštotyros muziejuje veikė parodėlė „Sausio 13-ąją prisimenant“.

            Mes visi, dalyvaudami tokiuose pilietiškumo, istorinės atminties pažadinimo  renginiuose, pažindami, gerbdami praeitį, galime kurti Lietuvos ateitį, mokytis atsakomybės.

 

 

 

 

 

SEKU SEKU PASAKĄ

                     

            Kalėdos – stebuklų metas. O patys didžiausi stebuklai vyksta pasakose. Tad belaukiant gražiausių metų švenčių, paskutinę dieną prieš kalėdines mokinių atostogas, Kietaviškių pagrindinėje mokykloje buvo organizuota netradicinio ugdymo diena – integruotas projektas-paramos renginys „Seku seku pasaką“.

            Tądien mokykloje nuo pat ankstyvo ryto mokiniai kartu su savo auklėtojais šurmuliavo klasėse, vaišinosi savo atsineštomis vaišėmis, gėrė arbatą, keitėsi dovanėlėmis, ruošėsi šventei. Tai laikas, kai norisi pabūti kartu, pajusti Kalėdų laukimo džiaugsmą.

            Vėliau visi renginio dalyviai ir svečiai rinkosi į mokytojos Ramutės Stočkūnienės papuoštą sporto salę, virtusią pasaka. Pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorė Elena Janavičienė, pakvietė aktyviai dalyvauti paramos akcijoje ir įsigyti mokinių pagamintų molinių darbelių, už kuriuos surinktos lėšos bus panaudotos gerumo akcijai. Pasidžiaugė Kalėdų Senio – UAB „Bauwerk Boen“ – dovanojamais krepšinio kamuoliais, kuriuos perdavė kūno kultūros mokytojai, bei kalėdinėmis dovanėlėmis, kurios, klasių auklėtojų dailiai supakuotos, po papuošta eglute laukė mokinių pasirodymų.

            Kalėdines pasakas sekė Pasakų senelė ir Pasakų fėja (mokyt. Gražina Žalienė ir  direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Matonienė), o joms padėjo į salę gausiai susirinkę visi ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, 1-10 klasių mokiniai, persirengę pačiais įvairiausiais pasakų personažais. Čia buvo galima sutikti batuotų katinėlių, gudruolių lapių ir vilkų, kompiuterinių pelių, padaužų raganėlių ir raganių, darbštuolių bitučių, mažomis kojelėmis tipenančių nykštukų, pasakų „Šrekas“, „Ropė“, „Madagaskaras“ veikėjų, dailių mergelių lietuvaičių su jaunikaičiais.

            Dėkojame visiems, padėjusiems vieni kitiems padovanoti šią puošnią kalėdinę šventę: visiems mokyklos vaikams ir jų klasių bei grupių auklėtojoms, dovanojusiems savo pasakas, UAB „Bauwerk Boen“ už saldžiąsias dovanėles bei krepšinio kamuolius, vaikų tėveliams ir šeimų nariams, svečiams, gausiai susirinkusiems pasidžiaugti savo vaikais. Kalėdos – tai bendrystė, šviesa, džiaugsmas, širdžių šiluma, geri darbai vieni kitiems, atlikti su meile. Dovanokime vieni kitiems gerumą – tai pati didžiausia dovana.

 

Raganėlių mokykla, 4 kl.

 

Lietuvaitės ir jų jaunikaičiai, 6 kl.

 

Direktorė E. Janavičienė perduoda UAB "Bauwerk Boen" dovanojamus kamuolius

 

Darbštuolės bitės, 5 kl.

 

Vilkai ir laputės, 1 kl.

 

Nykštukai, priešmokyklinio u. gr. vaikai

 

 

 

SOCIALINĖS – PILIETINĖS GERUMO AKCIJOS „VAIKAS – VAIKUI“,

„GERUMAS MUS VIENIJA“

 

            2017 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo organizuotos socialinės – pilietinės gerumo akcijos „Vaikai – vaikams“ (prisijungta prie Elektrėnų skyriaus Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyvos), „Gerumas mus vienija“ mokykloje.

            Mokyklos bendruomenė akcijai „Vaikas – vaikui“ nešė įvairias dovanas vaikams, kurios buvo įteiktos gruodžio 14-ąją dieną kalėdinės akcijos „Vaikas – vaikui“ jubiliejinio renginio metu.

            Lapkričio – gruodžio mėnesiais mokykloje buvo aukojama akcijoje „Gerumas mus vienija“. Iš viso buvo surinkta 38,30 Eur.,  už kuriuos buvo nupirkti įvairūs maisto produktai ir įteikti vaikams, kurie įtraukti į socialinės rizikos šeimų grupę tam, kad artėjančios gražiausios metų šventės būtų dar jaukesnės ir gausesnės gėrybėmis.

 

Gerumo akcijos „Vaikas – vaikui“ mokinių socialinė pilietinė veikla

 

Gerumo akcijos „Vaikai – vaikams“ šventinės akimirkos.

 

Gerumo akcijos „Gerumas mus vienija“ už aukas, nupirkti produktai.

 

 

 

 

 

 

ŠOKSIM, ŽAISIM IR DAINUOSIM, GERĄ NUOTAIKĄ DOVANOSIM!

 

            Kai nutildavo pievų pradalgiuose žvangėję dalgiai, kai Derlius iš laukų suveždavo vasaros saulės nuglostytas gėrybes, kai būdavo nudirbti visi didieji rudens darbai, ilgais vakarais žmonės sueidavo pavakaroti.

            Tęsdama senolių tradiciją, lapkričio pabaigoje Kietaviškių pagrindinės mokyklos bendruomenė pakvietė visus susirinkti į Kietaviškių kultūros klubą, kur buvo organizuojama  etnografinė vakaronė „Šoksim, žaisim ir dainuosim, gerą nuotaiką dovanosim“. Vakaronėje kartu dalyvavo mokiniai su savo klasių auklėtojomis, mokyklos direktorė Elena Janavičienė, Kietaviškių seniūnė Dovilija Cibulskienė, gausus būrys kietaviškiečių. Mokyklos direktorė sveikindama susirinkusius džiaugėsi, jog šis renginys suburia visą Kietaviškių bendruomenę.

            O kadangi pagrindinė žmogaus palydovė jo kasdieniuose darbuose buvo daina, tad vakaronę sutartinėmis pradėjo kultūrinių renginių organizatorė Irena Petkevičienė ir sutartinių giedotojų grupė „Ginėja“. Moterys ne tik virpino sielą darniomis sutartinėmis, bet ir visus pakvietė kartu padainuoti, pasisukti sutartinių rately.

            Vakaronę vedė muzikos ir etninės kultūros mokytoja Gražina Žalienė kartu su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramune Matoniene, kurios vakarotojus pakvietė  minti mįsles, pažaisti, padainuoti dainas, pašokti  įvairius liaudies šokius, ratelius, mat senovėje žmonės, laukdami saulėgrįžos, šokdavo ratelius, tikėdami, kad pakartoja ratu besisukančios Saulės kelią.

            Kad būtų smagiau, kiekviena klasė, vadovaujama pradinių klasių mokytojų  Danguolės Barusevičienės, Daivos Markauskienės, Linos Živulskienės bei etninės kultūros ir muzikos mokytojos Gražinos Žalienės, pakvietė pasimokyti šokių ar ratelių. Džiugu, kad visi susirinkusieji buvo labai aktyvūs, mielai įsitraukdavo į bendrus žaidimus.

            Renginio metu buvo pristatytas ir 2017 m. Kietaviškių pagrindinėje mokykloje  vykdytas pilietinio ir tautinio ugdymo projektas  „Visiems mažiems ir dideliems“, kuriam iš Elektrėnų savivaldybės biudžeto buvo skirta 300 eurų. Projekto vadovė, pradinių klasių mokytoja Lina Živulskienė, pristatė už skirtas lėšas liaudies meistro rankomis dzūkiškais raštais išaustas tautines juostas berniukams ir mergaitėms bei UAB „Žalioji rūta“ įsigytas tautines karūnėles mergaitėms. Mokyklos tautinių šokių būrelio „Trepsiukai“ nariai, pasipuošę spalvingais tautiniais kostiumais, pašoko smagų šokį, kurio pamokė ir vakaronės dalyvius.

            Ištroškę ir praalkę renginio dalyviai galėjo pasivaišinti pačių atsineštais skanėstais, mokyklos direktorės Elenos Janavičienės parūpintomis vaišėmis: bandelėmis, gaiva, rėmėjų padovanotu sūriu.

            Dėkojame visiems, dalyvavusiems vakaronėje. Džiugu, kad šis renginys kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių, kad stiprėja bendruomenės ryšiai. Mokytojams nieko nėra maloniau nei stebėti džiaugsmu švytinčias vaikų ir tėvelių akis, švelniai glostančias vieni  kitus.

 

 

 

 

 

 

 

Ropliai mokykloje

 

            Niūrų lapkričio 15 d. rytą Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokiniai  turėjo progą pasinerti į egzotišką pažintį su įstabiais pasaulio ropliais. Mokykloje svečiavosi MB „Reptilis“ organizuojama  edukacinė pamoka „Roplių pasaulyje“. Pamokos metu mokiniai susipažino su Kukurūziniu žalčiu, Pienine gyvate, Barzdotuoju drakonu, Tigriniu pitonu ir kitais. Roplių augintojas Žygimantas noriai pasakojo mokiniams apie roplių auginimo ypatumus  ir jų gyvenimo subtilybes. Mokiniai sužinojo, kad gyvatės užuodžia liežuviu, mato tik šešėlius, negirdi, nes neturi ausų, tačiau puikiai jaučia vibracijas, negali mirksėti ir miega atsimerkusios. Buvo nustebę, išgirdę, kad varlės ryja akimis, gyvatės įkandimas ne toks skaudus kaip kačiuko, o kai kurie driežai išsigandę gali pamesti uodegas.  Renginio dalyviai ne tik papildė savo žinių bagažą, bet turėjo progą paliesti roplius ir sužinoti, kad gyvatės visai ne šlapios, o driežai gali ir įdurti. Dėkojame pamokos vedėjui ir džiaugiamės  patyrę nepamirštamų įspūdžių.

 

 

 

 

 

 

Žinomi KINGS matematikos olimpiados finalo rezultatai

 

            Lapkričio devynioliktą dieną devyni Kietaviškių pagrindinės mokyklos 5-10 klasių mokiniai dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete vykusiame KINGS matematikos olimpiados finale. Iš viso į KINGS olimpiados finalą buvo patekę 16 mokinių, tačiau, įvertinę atrankos etape gautus balus, finale ryžosi dalyvauti 9. Jų tėveliai sumokėjo 10 eurų dalyvio mokestį ir vežė mokinius į olimpiadą.

            Finalo pradžia kiekvienai klasei buvo skirtinga. 10 valandą pradėjo spręsti aštuntokai, 11.45 – dešimtokai, 15.15 – penktokai ir devintokai, o vėliausiai – 17 valandą – šeštokai ir septintokai. Kietaviškių mokiniai  sprendė užduotis vieną valandą ir labai nekantriai laukė finalo rezultatų, kurie buvo paskelbti tik lapkričio 27 dieną.

            Olimpiados rezultatai yra asmeniniai, žinomi kiekvienam dalyviui prisijungus su savo prisijungimo vardu bei slaptažodžiu ir todėl nėra viešinami. Tačiau kai matai 69 mokinio surinktus taškus iš 90 galimų, apima neapsakomas džiaugsmas – taip, mūsų mokiniai šaunuoliai. Tikrai reikėjo save išbandyti, pamatuoti savo galimybes. Visi 9 mokiniai užduotis atliko, gavo tarptautinės olimpiados sertifikatus, tapo Lietuvos gabių mokinių klubo nariais, įgijo naujos patirties, daug dirbo ir pasiekė.

            Gruodžio 2 dieną paskelbtas ir Lietuvos moksleivių reitingas. Viešai skelbiami 50 kiekvienos klasės geriausių mokinių sąrašai. Labai džiugu, kad aštuntos klasės mokinė Emilija Nikita yra 14 – ta, o tos pat klasės mokinys Govardhanas Janavičius – 46 – tas. Jų rezultatai paskelbti reitingų lentelėje.

            Dėkoju mokiniams noriai dalyvavusiems atrankiniame ture, atsakingai sprendusiems užduotis finale ir pasiekusiems puikių laimėjimų. Dėkoju tėveliams, suradusiems lėšų ir laiko, lydėjusiems savo vaikus į finalą ir kartu su jais laukusiems rezultatų. Tai buvo pirmoji KINGS matematikos olimpiada, kurioje dalyvavo šie mokiniai. Iki 2018 metų olimpiados dar visi metai.  Linkiu, kad kitais metais kažkuris iš šių mokinių gautų pagrindinį prizą, o galimybių tikrai turi kiekvienas.

 

Emilija ir Govardhanas

 

 

 

Rūkymui – NE!

 

            Lapkričio 16 d. Kietaviškių pagrindinėje mokykloje minėjome Tarptautinę nerūkymo dieną. Mokykloje 6–7 klasių mokiniams buvo organizuojama pamoka – „Rūkymui – NE!“. Jos metu svečiavosi ir savo žiniomis dalinosi visuomenės sveikatos specialistė Kristina Čarienė.

            Mokiniai buvo supažindinti su rūkymo sukeliamais padariniais. Aiškinomės, kokias ligas gali sukelti rūkymas, mokėmės pasigaminti „rūkymo mašiną“ ir, ja naudodamiesi, akivaizdžiai pamatėme cigaretėse esančių dervų poveikį žmogaus kvėpavimo sistemai.

            Pamokos pabaigoje mokiniai tvirtai ištarė – „Rūkymui – NE!“.

 

 

 

 

 

 

TOLERANCIJOS GERŲ DARBŲ RANKOS KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

  

            Nuo 2003 m. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija kasmet inicijuoja Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimą. Prie šios gražios iniciatyvos, paminėti lapkričio 16-ąją – Tarptautinę tolerancijos dieną, prisijungė ir Kietaviškių pagrindinė mokykla.

            Šiais metais Tolerancijos dienos simbolis yra rankos. Lapkričio 13-17 dienomis praktinės veiklos, siekiant paminėti tolerancijos dieną, vyko ikimokyklinio ugdymo grupėje, klasės valandėlių metu, integruotose tikybos pamokose. Pradinio ir pagrindinio ugdymo klasių mokiniai, ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai su socialine pedagoge Justina Ivanovaite aptarė tolerancijos reikšmę, tolerancijos ir netolerancijos atvejus pasaulyje, gerus ir blogus darbus, padaromus rankomis. Su mokiniais diskutavo apie tolerancijos, dar kitaip vadinamo pakantumo, priežastis mokykloje, geresnės atmosferos mokykloje kūrimą, pagrįstą gebėjimu suprasti kitokį žmogų. Mokiniai rašė idėjas, siūlymus, kaip gerinti emocinę aplinką mokykloje.  Organizuoti socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo stiprinimo žaidimai.

            Socialinė pedagogė Justina Ivanovaitė mokyklos bendruomenei pristatė vykdyto tyrimo „Emociją kuriame patys“ rezultatus, kuriuo buvo siekiama padėti jauniems žmonėms ne tik geriau patiems jaustis mokykloje, bet ir paskatinti ieškoti būdų, kaip paversti emocinę aplinką pozityvesne ir draugiškesne kiekvienam mokyklos bendruomenės nariui.

            Lapkričio 16 dieną mokinių tarybos nariai su jų veiklą koordinuojančia socialine pedagoge Justina Ivanovaite prisijungė prie Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos programos „Emocija+“ ir pertraukų metu dalijo gerumo viruso korteles, siekdami, kad šypsenos, pagyrimai ir komplimentai, gera nuotaika sklistų mokyklos koridoriais.

            Tolerancijos dieną mokyklos fojė puošė mokinių gerų darbų rankos, simbolizuojančios, kad nors visų rankos ir skirtingos, tačiau darančios gerus darbus: sau, draugui, artimui, pasauliui. Darykime tik gerus darbus, nes, anot V. Juknaitės, „Mažuose pasaulio kampeliuose maži žmonės darydami mažus, gerus darbus pamažu keičia pasaulio veidą.“

 

 

 

 

 

Dalyvavome 4-ojoje ISM ir NMA ekonomikos olimpiadoje

 

                      Šiandien kiekvienas susiduria su ekonominėmis sąvokomis: PVM, infliacija, defliacija, kaštai, rinkos kaina ir kitomis. Nors ekonomiką pradedame mokytis tik 9 – oje klasėje, bet dauguma sąvokų mokiniams jau yra pažįstamos, girdėtos, suprastos ir naudojamos gyvenime.

                      Pasinaudodami ISM ir NMA kvietimu, lapkričio 11 dieną dalyvavome  4-ojoje ISM ir NMA Vilniuje organizuotoje ekonomikos olimpiadoje 9 – 12 klasių mokiniams. Kietaviškių pagrindinei mokyklai atstovavo devintokas Deividas Kučinskas. Jis dvi valandas sprendė ekonominio mąstymo, mikroekonomikos, makroekonomikos, finansų ir apskaitos uždavinius. Vėliau dar vieną valandą rašė testą. Visų klasių mokiniai sprendė tokius pat uždavinius. Taip pat dalyvavo ISM ir NMA moksleivių pristatymuose, žaidė interaktyvų žaidimą su kitais olimpiados dalyviais.

                      Vykti į šią olimpiadą vertėjo. Tarp devintokų jis buvo antras. Surinko 26 taškus: 11 spręsdamas uždavinius, 15 atlikdamas testą. Deividas įgijo naujos patirties, daug sužinojo ir išmoko, gavo Padėkos raštą ir asmeninių dovanų, nusifotografavo prisiminimui su kitais Lietuvos mokiniais ir suprato, kad norint daug pasiekti, reikia daug ir mokytis.

 

 

 

 

ŠTURMAS Kietaviškių pagrindinėje mokykloje

 

            Elektrėnų mokinių savivaldų informavimo centras (EMSIC) vykdo Elektrėnų mokyklų savivaldų šturmus.

            Lapkričio 6 d. Kietaviškių pagrindinėje mokykloje lankėsi EMSIC pirmininkas Donatas Bučelis su savanorėmis Kamile Pažėraite, Aiste Kulevičiūte ir Elektrėnų savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore Neringa Pulauskiene. EMSIC pirmininkas mokyklos mokinių tarybai pristatė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentą, veiklą, tikslus, forumus ir sandarą, vykdomas programas, paskatino jose dalyvauti. EMSIC atstovai kartu su mokyklos mokinių tarybos nariais, socialine pedagoge Justina Ivanovaite, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramune Matoniene kalbėjosi apie mokinių tarybos aktualijas, lūkesčius, problemas.

            Neringa Pulauskienė supažindino su jaunimo politika Elektrėnų savivaldybėje, aiškino, kas yra mokinių savivalda, kokia jos paskirtis, pakvietė aktyviai dalyvauti Elektrėnų savivaldybės renginiuose jaunimui.

            Vėliau EMSIC atstovai mokyklos mokinių tarybos nariams organizavo praktinį užsiėmimą grupėse – mokyklos tarybos komandos kūrimą. Mokiniai, padedami savanorių, mokėsi išsikelti tikslus, numatyti veiklas, aiškintis problemas ir jas spręsti. Parengę darbą jį pristatė kitoms grupėms.

            Susitikimas buvo įdomus ir naudingas. Tik mokydamiesi, diskutuodami, veikdami kartu mokiniai gali pasinaudoti savo teise ir laisve savarankiškai priimti mokinių bendruomenei reikšmingus sprendimus, spręsti aktualius klausimus.

 

 

 

 

 

 

 

Paaiškėjo matematikos KINGS olimpiados finalininkai

 

            Lapkričio 5 dieną paskelbti KINGS matematikos olimpiados kvalifikacinio etapo rezultatai. Šioje olimpiadoje spalio 16-27 dienomis dalyvavo 18 Kietaviškių pagrindinės mokyklos 5-10 klasių mokinių. Į finalą pateko 16 mokinių: penktokės Gustė Taparauskaitė, Austėja Pašvenskaitė ir Maja Janavičiūtė; šeštokė Rugilė Pažėraitė; septintokai Gustas Kriugžda, Lukas Janušauskas, Kamilė Maleckaitė, Brigita Vaiciukevičiūtė ir Lilė Kamštaitytė; aštuntokai Govardhanas Janavičius ir Emilija Nikita; devintokas Deividas Kučinskas; dešimtokai Miglė Maleckaitė, Emilija Cibulskaitė, Rokas Markevičius ir Svajūnas Kamštaitis. Atrankiniame ture iš viso dalyvavo 30587 mokiniai ir 1531 mokytojas. Tam, kad dalyvis būtų pakviestas į finalą, reikėjo atrankiniame ture surinkti daugiau nei 40 % taškų. Mūsų finalininkai surinko nuo 54 iki 100 % taškų.

            Matematikos olimpiados finalas vyks lapkričio 11 dieną šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Norint dalyvauti finale lapkričio 19 dieną, kiekvienam dalyviui dar teks sumokėti 10 eurų dalyvio mokestį ir atvykti į tą miestą, į kurį jis užsiregistruos. Finalininkų laukia: surinkus 1-31 % taškų – sertifikatas, 32-51 % taškų – III vietos diplomas ir išmanioji apyrankė, 52-81 % taškų – II vietos diplomas ir išmanusis laikrodis, 82-100 % taškų – I vietos diplomas ir planšetinis kompiuteris. Taigi, išbandyti savo jėgas ir susirungti su kitais Lietuvos vaikais tikrai verta. Linkime jiems visokeriopos sėkmės.

            Ir apie KINGS trumpai: tai daugialypė tarptautinė bendruomenė. KINGS olimpiada vyksta Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Gruzijoje. KINGS naudoja elektroninę testų tikrinimo sistemą, bet finale bus pateiktas popierinis variantas. Nuo 2017 metų Rudens semestro kvalifikaciniai olimpiadų etapai vyksta tik internetinėje platformoje, tačiau yra tam tikri reikalavimai, kuriuos ir vykdė visi dalyviai.

 

 

 

 

Kietaviškių mokyklos 95-mečio jubiliejus „95 skambantys varpeliai“

 

            Spalio 27 d. Kietaviškių pagrindinėje mokykloje buvo minimas Kietaviškių mokyklos 95-erių metų sukakties jubiliejus „95 skambantys varpeliai“. Ta proga išleistas lankstinukas apie Kietaviškių mokyklą, atnaujinta mokytojų knyga „Skleidžiantys šviesą“.

            Šventinę dieną visi mokyklos mokytojai ir mokiniai, nešini Kietaviškių pagrindinės mokyklos vėliava, pradėjo eisena į Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Kietaviškių mokyklos buvusius ir esamus mokytojus, mokinius, tėvelius, melstasi ir už Amžinybėn iškeliavusius bendruomenės narius. Šv. Mišias aukojo Kietaviškių klebonas Aurymas Tarasevičius.

            Vėliau šventė tęsėsi mokyklos sporto salėje, kur susirinko ne tik mokyklos bendruomenės nariai, bet ir gausus būrys svečių: Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Veronika Sadauskienė, vyr. specialistė Lina Viktoravičienė, Elektrėnų paslaugų centro direktorė Vida Mikalajūnienė, specialistė metodininkė Ala Pupininkienė, „Ąžuolyno“ progimnazijos direktorė Aldona Skučienė, Semeliškių gimnazijos Pastrėvio skyriaus vedėja Dangutė Stasiūnienė, „Versmės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Levickaitė, Kietaviškių seniūnė Dovilija Cibulskienė, seniūnijos specialistė Lilija Stasiulionienė, Kietaviškių klebonas Aurymas Tarasevičius, Kietaviškių bendruomenės pirmininkas Zigmas Mažeika, atstovė Danė Petrauskienė, Kietaviškių kultūros klubo renginių organizatorė Irena Petkevičienė, bibliotekos vedėja Janina Černiauskienė, UAB „Bauwerk Boen“ atstovai Edita Morkūnienė su kolega, buvę mokyklos mokytojai, mokiniai.

            Susirinkusieji buvo pakviesti pakeliauti Kietaviškių mokyklos istorijos takais. Kiekvienas mokyklos istorijos tarpsnis buvo įprasmintas varpeliais, kuriuos pagamino keramikos būrelio „Molinukas“ nariai, vadovaujami mokytojos Ramutės Stočkūnienės, kuri papuošė ir šventinę sceną. Mokyklos istorija persipynė su mokinių tautinių šokių „Trepsiukai“ šokiais (vadovė Lina Živulskienė), etnokultūros centro būrelio, jaunučių ir vokalinių ansamblių dainomis (vadovė Gražina Žalienė), svečių sveikinimais ir linkėjimais, buvusių mokinių, mokytojų prisiminimais, mokyklos mokytojų dainomis. Šventės svečiai susipažinti su mokyklos istorija galėjo ir kraštotyros muziejaus vadovės Danutės Gudelienės parengtame stende, parodėlėse kraštotyros muziejuje.

            Mokyklos direktorė Elena Janavičienė padėkomis ir asmeninėmis dovanėlėmis apdovanojo konkurso „Gražiausias eilėraštis mokyklai“ laureatus: Simą Taparauską, Austėją Pašvenskaitę, Gustę Taparauskaitę, Gustą Kriugždą ir Luką Janušauską, Airidą Jusevičiūtę. Padėkos raštus už parodytą dėmesį ir paramą įteikė UAB „Bauwerk Boen“ ir jos direktoriui Irmantui Rajunčiui, kurie mokyklai padovanojo kompiuterį, bei kitiems šventės rėmėjams: UAB „Balkesta“ ir jos direktoriui Česlovui Kulikauskui, UAB „Singlis“ ir jos vadovui Svajūnui Drūčiui, UAB „Kietaviškių gausa“ ir jos direktoriui Mindaugui Pupieniui, UAB „Giris“ ir jos direktorei Linai Demjanovienei, V. Kartenio įmonei „Elektrėnų mėsa“, Kietaviškių seniūnei Dovilijai Cibulskienei.

            Mokyklos mokiniai Haroldas Kliop, Miglė Maleckaitė, Austėja Pašvenskaitė, Dominykas Dulskas, pasipuošę UAB „MANOVITA“ siūtais drabužiais, ne tik pristatė mokyklos istorijos tarpsnius, bet ir UAB „MANOVITA“ siūlomas mokyklines uniformas. Nuo mokinių neatsiliko ir šventės vedančiosios – Ramunė Matonienė ir Gražina Žalienė.

            Šventės pabaigoje mokyklos direktorė visus mokinius pakvietė pasivaišinti UAB „Giris“ dovanotais šventiniais pyragais, o svečius – mokyklos valgyklos darbuotojų pagamintais skanėstais.

 

   

 

 

   

 

   

 

   

 

   

 

   

 

   

 

   

 

 

 

 

KONSTITUCIJOS DIENOS MINĖJIMAS

                      

            Spalio 25-oji – Konstitucijos diena. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

            Konstitucijos 25-mečiui pažymėti, Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokiniai spalio mėnesį dalyvavo LR Teisingumo ministerijos organizuojamame Konstitucijos egzamine, kurį globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pilietinėje akcijoje „Konstitucija gyvai“, kurio iniciatorius Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

            Spalio 3 d. vykusiame Konstitucijos egzamine dalyvavo 5-10 klasių mokiniai. 5-7 kl. grupėje geriausiai sekėsi 5 kl. mokinei Gustei Taparauskaitei ir 7 kl. mokiniui Lukui Janušauskui, 8-10 kl. grupėje – 10 kl. mokiniui Svajūnui Kamštaičiui. Visi dalyviai buvo apdovanoti mokyklos padėkomis, 1-3 prizininkai – diplomais.

            Po egzamino 5-10 klasių mokiniai, padedami klasių auklėtojų,  ruošėsi pilietinei akcijai. Nagrinėjo Lietuvos Konstituciją, ten išdėstytas nuostatas, laisves, teises, pareigas, pasirinko jiems aktualiausius, įdomiausius Konstitucijos teiginius, apibrėžiančius laisves, teises, pareigas ar kitas vertybines nuostatas. Spalio 25 d. linksmai nusiteikę šventėme Konstitucijos gimtadienį. 5 kl. mokiniai pakvietė visus sugiedoti Lietuvos himną, 7, 9, 10 klasių mokiniai pristatė jiems svarbiausius Konstitucijos teiginius, 8 klasės mokiniai inscenizavo pasirinktas nuostatas, 6 kl. mokiniai dainuodami pristatė vėliavos spalvas. Akciją baigėme bendra daina ir šūkiu „Gerbkime Konstituciją“.

            Visi džiaugiamės pavykusiais renginiais ir gausiu mokinių dalyvavimu. Tikimės, kad mokiniai, dalyvaudami įvairiose veiklose, gerbs pagrindinį šalies įstatymą, ugdysis pilietiškumą.

 

 

 

 

 

 

Ačiū Tau, Mokytojau

 

            „Juk tai nuo Jūsų čia taip šviesu, nuo žodžio šitaip pasakyto, nuo pagalvojimo balsu: turbūt ne dėl savęs esu – esu turbūt dėl kieno nors kito“. Šie J. Marcinkevičiaus žodžiais ne kartą skambėjo Kietaviškių pagrindinėje mokykloje – Savivaldos dienoje, skirtoje paminėti Tarptautinę Mokytojų dieną.

            Tądien – spalio 5 d. – mokytojai galėjo bent valandėlę atsikvėpti nuo kasdienių darbų, o jų darbus atlikti galėjo ne kas kitas, kaip mokyklos mokiniai. Tai buvo puiki galimybė mokiniams suprasti ir patirti, ką reiškia būti mokytoju, koks nelengvas tai darbas.

            Iš pat ryto mokytojus pasitiko Mokinių tarybos nariai, įteikdami pagarbos ir atsidėkojimo dovanėlę – obuoliuką – ir pasveikindami Mokytojo dienos proga.

            Pirmiausia mokytojai buvo pakviesti į šventinį koncertą „Ačiū Tau, Mokytojau“. Mokyklos direktorė Elena Janavičienė pasveikino mokytojus, įteikė asmenines dovanėles. Pasidžiaugta mokytojais, švenčiančiais mažesnį ar didesnį pedagoginės veiklos jubiliejų. Jiems visiems gražiausias savo dainas, kūrybines eiles ir akordus skyrė mokytojos Gražinos Žalienės ir Jolitos Kazarevos paruošti neformaliojo švietimo meninių gebėjimų ugdymo būrelių mokiniai. Mokytojus pasveikino ir mokyklos darbuotojai.

            Vėliau mokinių taryba su socialine pedagoge Justina Ivanovaite, kuruojančia mokinių tarybos veiklą, mokytojams pademonstravo literatūrinę kompoziciją „Dovanoju sekmadienį“ bei pateikė įvairių legendinių muzikinių kūrinių, kuriuos dainavo visi mokytojai.

            Mielas Mokytojau, čia būtų šalta, jei ne Tavo širdis, Čia būtų tamsu, jei ne Tavo mintys, Čia būtų liūdna, jei ne Tavo šypsniai, skatinantys, giriantys, atleidžiantys.

 

 

 

 

 

 

SAUGIAI Į MOKYKLĄ, SAUGIAI Į NAMUS

 

            Spalio 6 d. Kietaviškių pagrindinėje mokykloje buvo organizuota saugaus eismo pamokėlė priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams, 1-4 klasių mokiniams.

            Saugaus eismo pamokėlę organizuoti padėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Erika Čaikovskaja. Specialistė kartu su ugdytiniais aptarė eismo keliuose taisykles, analizavo įvairias situacijas keliuose, priminė svarbiausių kelio ženklų reikšmes, atšvaitų svarbą ir pademonstravo atšvaitų nešiojimo taisykles.

            Pamokėlės pabaigoje mokiniai aktyviai dalyvavo viktorinoje, kurioje už į teisingai atsakytus klausimus buvo įteiktos dovanėlės.

            Visų mūsų suaugusiųjų tikslas – išmokyti mažuosius eismo dalyvius saugaus elgesio gatvėje ir keliuose, pažinti kelio ženklus, ugdyti savisaugos jausmą, skatinti, kad vaikai būtų atidūs, drausmingi, atsargūs.

 

 

 

 

 

RUGSĖJO 23-OSIOS – LIETUVOS ŽYDŲ GENOCIDO AUKŲ ATMINIMO DIENOS – MINĖJIMAS

KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

 

            Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena – Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų metų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šios dienos paminėjimą inicijuoja jau daugiau nei dešimt metų. Istorijos diena, žyminti Lietuvoje įvykusią tragediją – Holokaustą, – nuo 2012 metų minima ir  mūsų  mokykloje.

            Šiais metais, prisimenant sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu su kitomis šalies mokyklomis dalyvavome pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“: mokiniai rinko lauko akmenėlius, ant jų rašė aplinkinių miestų, miestelių, kuriuose gyveno žydų bendruomenės, pavadinimus jidiš bei lietuvių kalbomis,  juos pristatė, sudėliojo simbolinę menorą.

            Minėjimas vyko ne tik pačioje mokykloje, bet ir masinėje žydų žudynių vietoje Strošiūnų miške (Kaišiadorių r.). Šiame miške yra net dvi vietos, susietos su šia tragedija. Įvairių šaltinių duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 26,  28 d. šiose vietose nužudyta daugiau kaip 3000 žydų vyrų, moterų, vaikų ir senelių. Vienos iš jų link dalį kelio 5-10 kl. mokiniai ėjo pėsčiomis, uždegė žvakutes. Visi kartu  prisiminėme  tragišką žydų tautos likimą Antrojo pasaulinio karo metu, paskatinome mokinius pasidomėti, ką apie šį skaudų Lietuvos istorijos puslapį atsimena ir jų seneliai ar kiti vyresni žmonės.